Kas yra Ukraina?

 
Ukraina – didžiausia Europos valstybė, išsidėsčiusi Rytų Europoje. Pietuose ribojasi su Juodąja jūra, rytuose su Rusija, šiaurėje – Baltarusija, vakaruose – Vengrija, Lenkija ir Slovakija, o pietvakariuose – Rumunija ir Moldova.
Ukrainos teritorija sudarė piečiausią istorinės Rusios dalį, todėl šis kraštas jų vakarinių kaimynų lenkų bei baltų buvo įvardijamas apibendrintai kaip Rusia, arba atskirų regionų (Voluinė, Podolė, Haličas, Polesė ir pan.) pavadinimais.
Pirmą kartą Ukrainos pavadinimas aptinkamas 1187 m. Hipatijaus metraštyje, kur juo įvardijamos žemės piečiau Kijevo, kurios tarnavo kaip piečiausia Rusios buferinė zona ir atskyrė nuo Didžiosios dykros pietuose. Pats pavadinimas yra slaviškos kilmės ir reiškia "pakraštys", "paribys". Šia prasme Ukrainos pavadinimas įsitvirtino lenkų kalboje XVI a. Taip buvo neformaliai įvardijamos ryčiausios Lenkijos karalystės sritys, Abiejų Tautų Respublikos pakraštys. Ypač jis buvo taikomas įvardinti menkai kontroliuojamą Zaporožę ir rytų Podolę.
XVII a. viduryje susikūrus pirmajai etninių ukraniečių valstybei - Etmonatui, kurios pradžia ir buvo Zaporožėje, Ukrainos termino apibrėžtis išsiplėtė, ir šis terminas pradėtas naudoti visoms Etmonato kontroliuojamoms žemėms dab. vidurio Ukrainoje abipus Dniepro upės. Taip šis kraštas buvo vadinamas lotynų, lenkų ir osmanų kalbomis per XVII ir XIX a. Tuo tarpu Etmonatą valdžiusioje Rusijoje tai pačiai teritorijai buvo naudojamas Mažosios Rusios (Малороссия) pavadinimas. Jis priešpriešintas Didžiajai Rusiai, t. y. Rusijai.
Per XIX a. tiek Ukraina, tiek Mažoji Rusia buvo alternatyvūs pavadinimai skirti tai pačiai teritorijai įvardinti, o jos gyventojai atitinkamai buvo vadinami ukrainiečiais (українці) arba mažarusiais. Tačiau XIX a. II pusėje kilusio tautinio sąjūdžio metu vis labiau įsitvirtino terminas Ukraina ir ukrainiečiai. Po 1918 m. Ukrainos teritorijoje ar ukrainiečių sukurtos valstybės jau buvo vadinamos Ukraina.